Daugelio cheminių elementų labai reikia gyvūnams ir augalams augti. Ketvirtoji forma — gravitacinis vanduo, kuris užpildo didžiuosius dirvožemio tarpus ir lengvai juda veikiamas žemės traukos. Dirvožemio laidumas vandeniui. Nurodomas vertinamo arba lyginamojo objekto pataisos veiksnys, jeigu kuris nors iš jų turi kitų turto vidaus patobulinimų, kurie padidina arba sumažina vertę. Silpną skiriamąjį požymį neturinčių elementų sutapimas pats savaime nereiškia, kad yra suklaidinimo galimybė.

Jump to navigation Jump to search ~ Lyginamoji kalbotyra arba lyginamoji filologija — kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.

Šios mokslo šakos pagrindinė veiklos sritis yra kalbų grupavimas į lyginamieji elementai kalbų grupes ir šeimasprokalbių atkūrimas, istorinės kalbų kaitos fiksavimas, žodžių etimologijos nustatymas. Šis mokslas suklestėjo XIX a. Francas Bopas pirmasis pradėjo nuodugnų indoeuropietiškų šaknų ir fleksijų lyginimą ir moksliškai pagrindė Džonso teoriją apie bendrą šių kalbų giminystę.

Danų kalbininkas Rasmusas Raskas pabrėžė, kad lyginant kalbas svarbiausia yra ne leksikao morfologijalyginamieji elementai žodžių daryba, priešingai nei žodžiai, nebūna pasiskolinta.

Jis pagrindė germanų kalbų giminystę. Rusų mokslininkas Aleksandras Vostokovas atkreipė dėmesį, kad kalbų ryšiams tirti būtina nagrinėti mirusias kalbaskadangi jos išsaugojusios daug svarbių prokalbės elementų.

Viena svarbiausių lyginamosios kalbotyros asmenybių buvo Fernandas Sosiūraskuris kalbotyrą susiejo su semiotika. Augustas Šleicheris bandė atkurti indoeuropiečių prokalbę.

Klasikiniai lyginamosios kalbotyros metodai remiasi itin atsargiu morfemų lyginimu, atsižvelgiant į balsiokaitos, fonetinio pakitimo aspektus, pastebint reguliarius pokyčius. Taikomi ir labiau kontroversiški metodai, lyginant ne morfemas, o leksemast.

Tikslai Siekiama nustatyti kalbų fonetikos, morfologijos, semantikos, sintaksės pakitimus, kalbų kitimo bendruosius principus ir jais remtis aiškinant kalbų raidą, įrodyti kalbų giminystės ryšius, rekonstruoti kalbų raidos ankstesnius laikotarpius ir prokalbes. Metodai Taikomas lyginamasis, filologinis, vidinės rekonstrukcijos ir kiti metodai.

Šio metodo rezultatai neretai būna klaidingi, tačiau jis gali būti naudingas pirminiam kalbų palyginimui. Nekritiškas lyginamosios kalbotyros taikymas priskiriamas pseudomokslui — paviršutiniškais kalbų palyginimais bandomos pagrįsti įvairios istorinės hipotezės, nacionalistinės ar religinės teorijos.

Autoriai ir redaktoriai Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius. Autoriai ir redaktoriai:.